Pagal vandens įstatymą tiekėjas už vandens saugą ir kokybę atsako tik iki vandens įvadų į pastato vidaus vandentiekį.
Yra keletas valstybinės geriamojo vandens kontrolės problemų:
Nėra vandentvarkos objektų techninės dokumentacijos;
- Nėra atsakingų amenų, nes vienas objektas privatizuotas net kelių;
- Netvarkomos sanitarinės apsaugos zonos ir 50 m taršos apribojino juostos;
- Yra nenaudojamų ir nelikviduotų gręžinių;
- Nevykdoma geriamojo vandens programinė priežiūra;
- Nėra sukurta vieninga duomenų bazė apie geriamojo vandens kokybę.
Dar viena iš problemų – daugelyje Lietuvos vandenviečių, geležies koncentracija viršija specifikuotą rodiklio vertę 0,2 mg/l. Geležies perteklius vandenyje sukelia kepenų ligas, padidina infarkto tikimybę, blogina reprodukcines funkcijas.
Vamzdynų problemos
Dauguma vandentiekio vamzdžių yra seni. Juose galima rasti sunkiųjų metalų – cinko ir švino. Taip šie sunkieji metalai patenka į vandenį, o iš jo ir į mūsų organizmą. Vandenyje ištirpęs švinas yra nematomas, beskonis ir bekvapis. Patekęs į organizmą šis metalas sukelia lėtinį apsinuodijimą ir yra siejamas su tokiais negalavimais kaip:
|
|
Anksčiau žmonės suvartodavo didesnį vandens kiekį. O dabar, dėl mažesnio vandens suvartojimo, jis užsistovi ir pūva didelio diametro vamzdynuose po žeme bei senuose vamzdynuose namo viduje. Todėl atsiranda kvapas, pakinta vandens spalva.
_160x120.jpg)
