98% šulinių randama nitratų. Jų toksinis poveikis žmogui atsiranda organizme jiems virstant į nitritus. Šie kraujo hemoglobiną paverčia į methemoglobiną, galintį sukelti mirtį dėl vidinio deguonies bado. Prieš keletą metų Lietuvoje dėl nitratų didžiausios leistino kiekio koncentracijos pasitaikė kūdikių mirčių ir apsinuodijimų. Pirmieji methemoglobinemijos požymiai: mėlynavimas (pvz. melsvos spalvos lūpos), dėmėta oda, dusulys, traukuliai. Patys jautriausi yra naujagimiai, pirmųjų mėnesių kūdikiai, nėščiosios. Asmenys turėtų pasitikrinti vandenį, ar vartojamas vanduo yra saugus. Vandenyje esantys nitratai visiems žmonėms didina vėžio riziką. Nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinant, nei naudojant įprastus vandens filtrus. Nitratus valo tik osmoso vandens filtrai. Didėjant žmonių skaičiui ir plėtojantis pramonei, vis daugiau vandens suvartojama ir kartu užkrečiama.
Vandentiekio vamzdžiai ir medžiagos, iš kurių jie pagaminti, gali turėti įtakos vandens kokybei, todėl vandentiekio vamzdžiai turi būti sertifikuoti. Dauguma miestuose esančių vandentiekio vamzdžių tebėra seni ir netinkami vandens tiekimui. Kol juose stovi vanduo, jame ištirpsta sunkieji metalai, kiti sveikatai kenkentys elementai. Dažnai girdime nuomonių ir atsiliepimų, kad vandentiekio vandens neįmanoma gerti, jis prasto skonio ar spalvos, kvapo, labai „kietas“ ir t.t. ir kad tokio vandens nesinori gerti bijant pakenkti savo sveikatai. Iš tikrųjų kartais iš čiaupo bėga rūdžių padažytas, geležies skonį turintis vanduo, kurį baisu gerti ar vartoti maistui gaminti. Tačiau skonis ir kvapas palyginti niekai, nes vanduo – nebloga terpė mikrobams ir mikroorganizmams vystytis. Į žmogaus organizmą su vandeniu patekę mikrobai ne visada sukelia ligą. Tačiau patogeniniai mikrobai gali būti tokių rimtų ligų, kaip cholera, vidurių šiltinė ir kt., priežastis.
Suaugusio žmogaus organizme yra 68—70% vandens. Vanduo turi įtakos visiems žmogaus organizmo gyvybiniams procesams. Su jo pagalba vyksta dauguma medžiagų apykaitos reakcijų, kurios užtikrina nenutrūkstamą gyvųjų audinių irimo ir regeneracijos procesą. Skystoje vandens terpėje vyksta virškinimo ir maisto įsisavinimo procesai skrandyje ir žarnyne. Kartu su vandeniu iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos. Laiku jų nepašalinus, žmogus sunkiai apsinuodija ir net miršta. Suaugusiam žmogui kasdien reikia 2—2,5 l geriamojo vandens. Per savo gyvenimą jis išgeria apie 70 tonų vandens. Žmogaus organizmas nepakenčia vandens trūkumo. Netekęs 1—1,5 1 vandens, žmogus pradeda jausti troškulį. Praradus dėl vandens deficito 6—8% savosios masės, žmogaus organizme sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai, didėja kraujo klampa, pakyla temperatūra, dažnėja pulsas, parausta oda, suglemba raumenys ir kūnas, svaigsta ir skauda galva. Netekus 10% vandens, atsiranda negrįžtamų patologinių reiškinių: trūkinėja oda, įdumba akių obuoliai, sutrinka rega, prasideda traukuliai gerklėje, vystosi anurija (inkstai neišskiria šlapimo), silpsta protas. Netekęs 21% vandens, žmogus miršta. Žmogui būti be vandens daug pavojingiau negu be maisto: nevalgęs jis gali išgyventi iki 40 dienų, o negėręs numirs aštuntą parą.
Vanduo labai padeda palaikyti pastovią organizmo temperatūrą. Krintant aplinkos temperatūrai, vandenyje dėl oksidacijos procesų kaupiasi šiluma ir neleidžia kūnui atšalti. Aplinkos temperatūrai kylant, kraujas, plūsdamas į oda, padidina šilumokaitą ir prakaitavimą. Prakaitas pro odą atiduoda šilumą aplinkai ir apsaugo organizmą nuo perkaitimo. Štai ką reiškia vanduo žmogaus gyvenime.
_160x120.jpg)
