Netirpstančios medžiagos – smėlis, rūdys, akmenukai, kitos nuosėdos, kurios gali atsirasti ir iš nekokybiškų senų vamzdžių, taip pat šiukšlės po statybų likusios kažkur vandentiekyje.
Tarp labiausiai pavojingų žmogaus organizmui tirpių medžiagų, kurios gali būti geriamajame vandenyje – sunkiųjų metalų druskos. Kartais atrodo, kad jų koncentracija vandenyje maža, bet vartojant vandenį kiekvieną dieną tiek geriant tiek maisto ruošimui iš metų į metus, sunkieji metalai turi savybę kauptis organuose ir audiniuose ir jų koncentracija gali pasiekti kiekį, nuo kurio atsiranda sveikatos problemos. Sunkiųjų metalų šaltiniu, gali būti ir nekokybiškas vamzdžių virinimas ar litavimas, variniai vamzdžiai, taip pat adapteriai, vožtuvai, sklendės ir kiti tvirtinimo elementai, pagaminti iš spalvotųjų metalų.
Yra žinoma, kad žmogaus organizmas susideda 80% iš vandens. Nenuostabu, kad mūsų sveikata tiesiogiai susijusi su geriamo vandens kokybe. Paradoksalu, kad mes nežinom skonio švaraus vandens. Vanduo – universalus tirpiklis, todėl jame, įvairiais kiekiais yra ištirpusių medžiagų, kurios pasitaiko jo „kelyje“. Dėl to taip ir skiriasi skonis skirtingose regionuose, gyvenvietėse, vietose, netgi gretimuose šuliniuose. Ir tik molėkulinio lygio vandens valymas, kurį atlieka mūsų vandens valymo sistemose esanti membrana, kurios poros 0,0001 µm, gali atskirti vandens ir deguonies molėkules nuo ištirpusių kenksmingų medžiagų. Ir pasak tų, kurie jau turi šias vandens valymo sistemas, pratekėjęs vanduo su deguonimi pro atbulinio osmoso vandens valymo sistemą yra tokio skonio, kad jį norisi gerti pastoviai, o net tik tada kai jaučiamas troškulys. Pasak medikų, kuo daugiau geriame vandens, tuo labiau valome savo organizmą (jei pats vanduo jo neteršia). Vartojant tokį vandenį Jūs ne tik nepakenksite savo organizmui bet ir pagerinsite jį.
_160x120.jpg)