Geriamojo vandens sąvoka / 2012-04-02

Geriamasis vanduo yra saugus, kai atitinka saugiam produktui keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad jo vartojimas nekelia jokios rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei arba kelia ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama ir apie kurią vartotojams pranešama teisės aktų nustatyta tvarka, ir kai yra užtikrinta teisės aktų nustatyta gaunamo, ruošiamo ir tiekiamo vartotojams geriamojo vandens apsauga nuo taršos bei programinė priežiūra.

Europos Sąjungos Direktyvoje 98/83/EB, nustatančioje privalomuosius reikalavimus geriamajam vandeniui visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, geriamasis vanduo vadinamas žmonėms vartoti skirtu vandeniu.

Fasuotas geriamasis vanduo – geriamasis vanduo, pramoniniu būdu išpilstytas į butelius ar kitaip sufasuotas.

Vandens sudėtis

Geriamasis vanduo sveikas vartoti ir švarus yra tuomet, kai jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai, kai užtikrinama apsauga nuo taršos ir vykdoma programinė priežiūra (monitoringas).

Gamtoje esantis vanduo nėra tik vandenilio ir deguonies junginys, jame daug įvairių ištirpusių mineralinių druskų, kurių sudėtyje yra kalcio, magnio, natrio, kalio, chloridų, sulfatų, rūgščiųjų karbonatų ir kt. Šių medžiagų kiekis priklauso nuo hidrogeologinių vandens formavimosi sąlygų. Vandenyje taip pat yra biologiškai aktyvių mikroelementų, vadinamų būtinaisiais elementais – fluoro, mangano, geležies, jodo, cinko, vario ir kt. Be šių gamtinės kilmės medžiagų vandenyje gali būti teršalų – pesticidų, sunkiųjų metalų, naftos produktų ir kt. – bei specialiai vandenį ruošiant pridėtų medžiagų (pvz., dezinfektantų). Visa tai, beje, apsprendžia ir vandens juslines savybes: skonį, kvapą, spalvą.

Vandens kokybė

Vandens kokybė yra griežtai reglamentuojama, tačiau, deja, ne visi turime reikiamos ar pageidaujamos kokybės vandenį.

Mūsų šalyje gėrimui vartojamas tik požeminis vanduo. Daugumoje Europos valstybių viešajam vandens tiekimui naudojamas ir paviršinis – upių ar ežerų – vanduo. Formuojantis požeminiam gėlam vandeniui pagrindinis vaidmuo tenka atmosferos krituliams bei uolienoms ir nuoguloms, per kurias filtruojasi vanduo. Juo blogesnės uolienų filtracinės savybės, juo ilgesnis vandens filtracijos kelias, tuo ilgiau vanduo kontaktuoja su uoliena ir tuo daugiau cheminių junginių jame ištirpsta. Cheminių junginių įvairovė geriamajame vandenyje priklauso nuo uolienos cheminės sudėties.

Šaltinis: http://www.vvspt.lt/naudinga-informacija/apie-geriamaji-vandeni/