Tie, kas sekė projektą "10 stiklinių vandens" galėjo bandyti iššifruoti mano pirmoje pastraipoje pateiktas užuominas. Visiems kitiems pasakysiu, jog nuo vasario pradžios iki pabaigos vykdžiau eksperimentą, kurio metu kasdien išgerdavau po 10 stiklinių vandens bei stebėjau, kaip keičiasi mano savijauta. Vis dėlto, laikytis plano, kai apie tai rašai ir žinai, jog bus žmonių, kurie skaito - sąlyginai lengviau. Tačiau kaip sekėsi gyventi su šiuo naujai išsiugdyti įpročiu praėjus lygiai 28 dienoms nuo aprašyto laikotarpio? Ar įprotis liko? Kokių naujų pokyčių pastebėjau? O gal visa tai tebuvo trumpalaikis miražas? Tai - tik dalis klausimų, į kuriuos atsakysiu šiame straipsnyje.
"10 stiklinių vandens" skaitliukas
Per vasarį pavyko išgerti 326 stiklines vandens arba po beveik 12 per dieną. Pirmosios dvi kovo savaitės leido daryti prielaidą, jog tempą ir toliau pavyks išlaikyti, nes per jas buvo išgerta 5 stiklinėmis daugiau, nei per tokį pat laikotarpį vasario pradžioje.
Vis dėlto, vėliau pasigavau kosulį ir vandenį 4 dienoms vandenį reikėjo pakeisti dar didesnėmis arbatų dozėmis, tad per paskutines dvi kovo savaites jau nebepavyko pasiekti trokštamo 10 stiklinių vandens per dieną vidurkio. Guodžia tik tai, jog mėnesio pradžioje pasiekti geri rezultatai galiausiai persvėrė rezultatą, tad mėnesį bendra 28 dienų statistika (288 stiklinės arba kiek daugiau nei 10 per dieną) paliko teigiamą įspūdį.
Per pirmąją eksperimento dalį pastebėjau bent 7 pokyčius, iš kurių ne visi liko po antrojo mėnesio:
- Įprotis fiksuoti išgerto vandens kiekį (dar tvirčiau susiformavo, dienos eigoje vis seku išgertą vandens kiekį, o kitą rytą užsirašau į duombazę);
- Sumažėję galvos skausmai (nors ir pastarasis mėnuo pareikalavo daug psichologinių jėgų bei buvo kupinas stresinių situacijų, galvos skausmai nepadidėjo);
- Išvengta peršalimo ligų (deja, bet po vieno "Chorų karų" vakarėlio atsidūriau peršalimo gniaužtuose, o iki šiol vis apie save primenantis kosulys vis dar laiko leteną ant mano plaučių neleisdamas pasprukti);
- Sumažėję nugaros skausmai (būna akimirkų, kai jie vėl paūmėja, tačiau tos akimirkos - retesnės, nei būdavo iki tol, kai vandenį gėriau mažesniais kiekiais);
- Nuslopintas alkio jausmas (anksčiau labai mėgdavau užkandžiauti, o dabar - atsigeriu stiklinę vandens);
- Atsikratyta "pagirių" efekto (per pastarąjį mėnesį nebuvo progos pasitikrinti);
- Sumažėjęs nuovargis (mano nuomone, prie to prisideda ir tinkamas laiko planavimas, bet, iš tiesų, nuovargis per pastarąjį mėnesį nepadidėjo).
- Per šį mėnesį pastebėjau ir porą naujų dalykų. Visų pirma - lygesnė veido oda. Kadangi mano veido oda jautri ir riebi - toks derinys nuolat šaukiasi intensyvios priežiūros. Ir nors mokslininkai teigia, jog vanduo neturi jokio poveikio odai, mane dažniausiai matanti mano mergina Jūratė drįstų pasiginčyti, nes būtent ji ir įžvelgė šį pokytį.
Be to, pastebėjau, jog dabar galiu prieš naktį išgerti 2-4 stiklines vandens ir ramiai miegoti. Anksčiau nuo bet kokių skysčių gėrimo atbaidydavo faktas, kad reikės bent kartą keltis ir žingsniuoti į tualetą bei taip sutrikdyti miegą. Žinoma, šlapimo perlaikymas nėra rekomenduojamas, tačiau dabar tai kelia daug mažesnį diskomfortą nei anksčiau, tad vakare išgeriu bent dvi stiklines vandens.
Po dar 4 savaičių galiu drąsiai pasakyti, jog, išskyrus 4 dienas kovoje su kosuliu, 10 stiklinių vandens tapo tvirtu mano įpročiu, o dauguma per pirmą mėnesį pastebėtų pokyčių išliko, šalia jų atsirado ir naujų. Aš ir toliau gersiu vandenį. O kaip elgtis tau - pasirink pats. Visada bus skeptikų, kurie sako, jog vanduo išplauna druską bei susilpnina imunitetą, visada bus ir šalininkų, sakančių, jog vanduo - pirmasis vaistas nuo visų ligų. Mano pavyzdys parodė, jog net ir per trumpą laiką galima pasiekti tam tikrų pokyčių. O ką rinksiesi tu?
Šaltinis: desimtukas.com
Autorius: Aivaras Ivaškevičius
_160x120.jpg)
