Vadovaujantis Lietuvos suaugusiųjų gyventojų faktinės mitybos, mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimo duomenimis Lietuvos gyventojai su visais maisto produktais, įskaitant vandenį, negauna sveikatai pavojingų nitratų kiekių.
„Remiantis geriamojo vandens tiekėjų vykdomos geriamojo vandens programinės priežiūros metinės statistinės ataskaitos duomenimis, vandenyje, kuris tiekiamas Klaipėdos miesto gyventojams iš I – os ir III – os vandenviečių, esančių nitratų kiekis 2010 metų pirmąjį pusmetį atitiko higienos normos reikalavimus“, – pasakojo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro atstovė Roberta Tamulevičiūtė.
Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia, jog nitratai ypač pavojingi:
- Kūdikiams iki trijų mėnesių amžiaus;
- Besilaukiančioms moterims;
- Žmonėms turintiems tam tikrų fermentų trūkumą;
- Infekcinėmis ligomis sergantiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms;
- Sergantiems kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.
Įprastai plaučiuose deguonį prisijungia ir į organizmo audinius išnešioja kraujo baltymas hemoglobinas, nitritams (nitratai žarnyne verčiami nitritais, tai labai toksiškos medžiagos) prisijungus prie hemoglobino susidaro junginys methemoglobinas, kuris negali prisijungti deguonies ir vystosi deguonies stygius organizme (hipoksija). Gali pasireikšti klinikiniai simptomai: pykinimas, vėmimas, silpnumas, galvos skausmas.
Nitritai
Nitritai gamtoje susidaro dėl nitritinių bakterijų veiklos. Nitritų koncentracija dirvožemyje ir vandenyje yra visai maža. Daug nitritų, kaip konservuojamųjų medžiagų, vartojama rūkant ar sūdant mėsos gaminius, šitaip neleidžiama daugintis botulizmą sukeliančioms bakterijoms.
Gamtoje nitratų palyginti nedaug, o nitritų – dar mažiau. Gal dėl to taip susiklostė, kad daugelyje ekosistemų nitratų apykaita palyginti yra lėta. Taigi, jei dėl kurių nors priežasčių susikaupia pernelyg daug nitratų, tai nėra ko tikėtis, kad jie patys greitai išnyks.
Į žmogaus organizmą daugiausia nitritų patenka su geriamu vandeniu, taip pat nemenką nitratų dalį ir visus nitritus žmogus gauna su maistu.
Šie jungiasi su kraujo baltymu - hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, todėl organizme vystosi hipoksija (deguonies badas). Kraujyje methemoglobino norma yra iki 1,5%. Kai jo koncentracija didesnė kaip 10%, žmogaus organizme vystosi klinikiniai apsinuodijimo požymiai; žmogų pykina, jis vemia, viduriuoja, silpna, skauda galvą, padidėja kepenys ir kt.
Bandymais įrodyta, kad patekęs į žmogaus organizmą didelis nitratų ir nitritų kiekis sutrikdo galvos smegenų biosroves, pažeidžia endokrininių organų veiklą, pakeičia daugelio fermentų aktyvumą, imunologinę bei generatyvinę funkcijas.
Kadangi organizme nitratai virsta nitritais dėl daugelio mikroorganizmų poveikio, todėl svarbu, kad vaikai, ypač sergantys infekcinėmis ligomis, negautų su maistu didelio nitratų kiekio.
Senyvo amžiaus žmonių, ligonių, sergančių širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemijomis, alkoholinių gėrimų vartotojų ir kt. atvejais, kai audiniams reikia didesnio deguonies kiekio, jautrumas nitratams, o tuo pačiu ir nitritams, padidėja.
Be to, įrodyta, kad nitratai organizme gali virsti nitritais ir jungtis su antriniais bei tretiniais aminais, esančiais maisto produktuose, sudarydami toksiškas organizmui medžiagas - kancerogeninius nitrozo aminus.
_160x120.jpg)
